Viena koja

Šiandien po labai ilgos pertraukos išsinešiau savo QU-AX Muni 20" su patrumpintais iki 127 mm švaistikliais. Keistas jausmas, jau pripratau prie 24" greičio ir aukščio. Turiu pripažint, kad mokytis nauja triuką šitam vienračiui nėra lygiu. Stabilus dėl storos, plokščios ir kibios padangos, o taip pat žemas, kas praverčia kai itin daug bandymų baigiasi virtimu ant kojų.

Ankščiau su 24" ratu esu bandęs važiuoti viena koja. Atrodytų su didesniu ratu, turinčiu daugiau inercijos, yra lengviau įveikti vertikalią švaistiklių padėtį. Tačiau praktika parodė, kad mažesnis ratas geriau nuteikia psichologiškai ir triuko išmokstama greičiau. Su didesniu ratu būdavo baisoka stipriai sulenkti koja ir užlekti vieną pėdą ant rėmo, tuo tarpu su 20" ratu nejauti jokios baimės.

Žodžiu, šiandien su 20" pirmą kartą pradėjęs mokytis sugebėjau gal 30 m. nuvažiuoti viena koja. Dar negaliu pasigirti, kad jau tikrai moku - išeina pavažiuoti kelis rato apsisukimus gal tik kartą iš penkių, bet iki važiavimo, manau, trūksta kelių gerų treniruočių.

Mano veiksmų seka yra maždaug tokia: lipi ant vienračio vieną koją iš karto statydamas ant rėmo ir linguodamas stovi vietoje; po to įsitikini, kad visu svoriu sėdi ant balno ir pasviręs į priekį gerokai spūsteli pedalą, pradėjęs važiuoti ištiesi rankas į priekį, nes taip yra lengiau kontroliuoti pasvirimą, ir nepamiršti sukti ratą, nes kuo didesnis greitis, tuo lengviau važiuoti. Kitaip tariant, būtina sėdėti ant balno ir tolygiai ir greitai sukti pedalus, turiu mintyje sukti, o ne spausti į apačia, nes taip tik sustosi, kai pedalas visiškai nusileis.

Suprantama, vėliau reikės pasimokyti pradėti važiuoti viena koja judesyje ir po to nesustojant vėl pradėti sukti pedalus dviem kojom.

Keisčiausia, kad šiandien labiausiai pavargo ne kojos, bet ranka, kuria gaudžiau krentantį balną. Dar nusitrankiau pirštus į balnavamzdį.