Pirmas sniegas*

*na bent mano vienraciui

pagaliau sulaukiau atostogu ir isvykau i apsnigta miska nuotykiu ieskot.
visu pirma teko is naujo pramokt vazinet, bet tai pavyko gana greit. sunkiausia buvo iziureti batoje sniego maseje kalniukus, idubimus ir kitas kliutis. dar reikejo iprasti, kad nuvaziavus nuo apsnigtos kelio dalies ant (pvz) saligatvio reikia pasiruosti - sniege ratai smagiai prasisukinejo, o pasikeitus dangai tas pats mynimo tempas priversdavo vienrati pasilikti uz manes... smagumas neispasakytas, bet aplinkiniams gero ispudzio turbut nepadare

pagaliau pasiekes miska emiau rimtai linksmintis - vazinet/ciuozinet nuo statesniu kalneliu ir mint atgal i virsu, taip pat lenktyniaut su rogutem (ant nelabai stataus kalniuko beveik visada laimejau ) ir dviratininkais, kurie, pasirodo, virsta daug dazniau nei vienratininkai na ir, zinoma, pramyniau naujai apsnigtus ir dar neisvaiksciotus takelius.

griztant namo pasivazinejau per leda. tai buvo gana paprasta, bet norint staigiai pasukti daznai griuvau ir voliojaus galiausiai prisitaikes prie naujos kelio dangos nusprendziau, kad man cia per lengva ir pasivazinejima baigiau ant nelygaus apsnigto ledo. pabaiga buvo isties gera - vaziuoji ir nezinai per ka keistas jausmas kai vaziuoji ir staiga 'ikrenti', o vienratis pradeda slyti i sona, arba riedi lyg ir stabiliai tik staiga pasoki i ora pametetas nematyto kalniuko ir pradedi mint kaip pasiutes, o ratas vis prasisuka, prasisuka... kol galiausiai 'zaviai nulipi' nuo vienracio

pries pasivazinejima buvau ligotas, bet bijojau praleisti proga pavazineti sniegynuose ir ne kiek nesigailiu - sloga beveik dingo, galva svaigsta, bet nebeskauda, kaulu nebelauzo...
vienratis - vaistas nuo visu ligu!

tad tokia trumpa ir neissami mano istorija apie liga, vienrati ir nuostabu apsnigta miska

*EDITED* is tiesu mano vienraciavimo diena baigesi UNIverse 2: Implosion Factor ziurejimu nerealiai geras video, likau suzavetas