KNYGA – Apie vienračius

Knygos antraštė yra iškalbinga! Jeigu šioje ir kitose knygose neradai atsakymo, klausk komentaruose arba susisiek su „Unike“ el. paštu info@unike.org.

Ar galima vienratį pasidaryti pačiam?

Taip, vienratį galima pasidaryti ir pačiam. Vienratis yra tikriausiai papraščiausia ratuota transporto priemonė, ją sudaro nedaug dalių, todėl vienračio gamyba yra palyginus nesudėtinga. Tačiau norint pagaminti gerą vienratį neužtenka suprasti konstrukciją ir turėti medžiagų. Reikia ilgų bandymų ir tobulinimų, kad paties pagamintas vienratis butų toks patvarus ir patogus, kokius siūlo patyrę gamintojai.

Būna, kad žmogus nori susirinkti vienratį iš atskirų dalių, manydamas, jog tai bus pigiau. Taip, įsigyti atskiras dalis galima, tačiau vargu ar taip bus pigiau, greičiausiai – tik brangiau. Balnas su balnavamzdžiu, rėmas su guolių lizdais, stebulė su švaistikliais yra specialiai gaminami vienračiams, yra santykiškai brangūs, ir jų negalima neperdarant pakeisti kartais pigesnėmis dviračiams skirtomis detalėmis. Net jeigu reikia ne kuo pigesnio, bet kuo geresnio vienračio, paprastai verta nusipirkti vienratį ir pakeisti atskiras detales geresnėmis.

Tačiau jeigu yra noro pačiam gaminti vienratį, reikia žinoti, kad jį sudaro:

Šis žodynėlis padės suprasti iliustracija.

Ar mokytis važiuoti vienračiu reikia 20" ratu?

Daugeliui paauglių ir suaugusių išmokti važiuoti yra lengviausia 20" vienračiu. Tai yra pats populiariausias dydis. Mažą 20" ratą yra lengviau valdyti (daryti balansuojančius posukius); jis yra žemesnis, todėl ant jo yra lengviau užlipti be atramos ir švelniau nulipti; jis lėčiau juda, todėl reikia mažiau vietos ir nulipimas (rečiau – griuvimas) nėra toks staigus.

Tačiau daug žmonių taip pat lengvai išmoksta važiuoti 24" (senesnis populiarus standartas) ir didesnio rato vienračiais. Didesnis ratas taip pat turi ir privalumų. Jis greičiau juda, todėl yra stabilesnis, jeigu sugebi įveikti greičio baimę mokantis.

Didesnio ūgio žmonės gali drąsiai mokytis 24" ratu, o vaikams gali reikėti ir 18", 16" ar net 12" rato.

Įsigyjant pirmąjį vienratį vertėtų pirmiausia pagalvoti apie tai, kaip norėsi važinėti. Jeigu norėsi atlikti triukius (freestyle, street, trials) - 20" ratas daugeliu atvejų bus geresnis, tačiau jeigu norėsi nuvažiuoti didesnius atstumus (kelis kilometrus sykiu), tuomet tikrai reikia didesnio rato.

Renkantis pirmąjį vienratį galima mąstyti ir taip: mažo 20" rato reikia bet kuriuo atveju, kadangi važiuoti vienračiu mokais visą gyvenimą. Bet koks naujas triukas, pvz., stovėjimas vietoje, važiavimas viena koja, važiavimas be balno ir z-ilijonas kitų, pradžioje yra tarytum mokymasis važiuoti vienračiu iš naujo – bandai, netenki pusiausvyros, nulipi ir vėl kartoji Wink Net jeigu ir esi linkes į keliones 36" vienračiu ar važiavimą bekele 24" kalnų vienračiu, vis viena norėsi namie, kieme ar sporto salėje pažaisti su 20" vienračiu, kuriuo viska atlikti bus šiek tiek lengviau.

Ar važiavimas vienračiu žaloja kojų sanarius?

Ne, važiavimas vienračiu tikrai jokiu būdu nežaloja kojų sanarių. Mokantis gali atrodyti, kad važiavimui vienračiu reikia daug kojų jėgos ir ištvermės. Iš tiesų pradžioje toks įspūdis yra dėl silpnų važiavimo įgūdžių ir baimės. Tęsiant treniruotes kojų raumenų įtampa sumažėja kai išmokstama nukrauti kūno svorį nuo pedalų ir perkelti ant balno. Tuomet sukti pedalus būna lengviau negu šiuolaikinio dviračio su įjungta lengviausia pavara.

Vienratininkai pastebi, kad važiavimas vienračiu kaip ir dviračiu yra daug gailestingesnis kojų sanariams, negu, pvz., bėgiojimas ristele ar vaikščiojimas, kur vienai ir kitai kojai pakaitomis tenka visas kūno svoris ir kojų judesiai nėra plastiški.

Kojų sanarius reikėtų pasaugoti praktikuojantiems trials ir downhill stilius, kur šokinėjimas ir nusileidimas nuo kalno apkrauna kojas daug stipriau, negu važiavimas vienračiu lygia ar kalvota vietove.

Ar važinėjant vienračiu būtinos kūno apsaugos?

Ne, važinėjant vienračiu kūno apsaugos nėra būtinos. Dauguma žmonių važinėdami nenaudoja jokių apsaugų. Vienračiu yra važiuojama palyginti negreitai, kūnas būna natūralioje stačioje padėtyje kaip vaikštant, todėl praradus pusiausvyrą tiesiog nulipi ir atsistoji ant žemės ar grindų.

Gloves

Tačiau yra atvejų, kai apsaugos yra pageidautinos. Pvz., kalnų vienračiai (muni, trials) dažniausiai turi pedalus su dygliais, kurie gali nubrozdinti blauzdas. Taip pat kalnų vienračių sporte yra didesnė tikimybė staiga griūti susidūrus su netikėta kliūtimi ir susitrenkti blauzdas, alkūnes, riešus ar galvą, todėl ekstremaliam važiavimui yra rekomenduojamos blauzdų (kelių), alkūnių, riešų apsaugos ir šalmas, rečiau – dar pėdų ir kulkšnių apsaugos.

Pradedantiems vienratininkams ir besimokantiems naujų triukų rekomenduojama mūvėti pirštines su riešų apsaugomis arba tik riešų apsaugas, nes dažniausiai krentant ant žemės ir remiantis ranka sutrenkiamas palyginti silpnas riešo sanarys arba nubrozdinamas delnas. Taip pat reiktų apsaugoti blauzdas, jeigu pedalai yra dygliuoti.

Ar vienračiu kelyje reikia važiuoti dviračių taku?

Ne, vienračiu kelyje reikia važiuoti šaligatviu arba kita pėstiesiems skirta kelio dalimi. Pagal kelių eismo taisykles vienratis nėra dviratis, o vienratininkas nėra dviračio vairuotojas, bet greičiausiai yra pėsčiasis.

Tačiau tuo atveju, kai dviračių takas yra toliau nuo važiuojamosios kelio dalies, pvz., šaligatvyje, ir yra pažymėtas ženklu „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, tikriausiai vertėtų važiuoti juo.

unilane

Ar įmanoma vienračiu važiuoti į kalną?

Taip, vienračiu įmanoma važiuoti į kalną. Jeigu kelias yra asfaltuotas ir kelio dangos sukibimas su padanga yra geras, galima įvažiuoti į labai statų kalną. Minti važiuojant į kalną yra ne ką sunkiau negu važiuoti lyguma, tačiau reikia daugiau pastangų stengiantis minti tolygiai, kad nebūtų pratasta inercija, taupanti jėgas ir stabilizuojanti judėjimą tiese. Kopiant į labai statų kalną kartais tenka laikyti balną viena ranka, kad judėtum tiesiai, ir energingiau mosuoti kita ranka, kad išlaikytum pusiausyrą neįprastoje padėtyje, t.y. pasvirus į priekį ir viena nuleista ranka.

Manoma, kad jeigu nuo kalno įmanoma nuvažiuoti vienračiu (ne nučiuožti ar nusiristi), tai į tą kalną tikrai įmanoma užvažiuoti. Jeigu pritruks ištvermės ilgam kalnui, visuomet galima sustoti pailsėti arba paejėti pėsčiomis.

Kaip išmokti važiuoti vienračiu?

Išmokti važiuoti vienračiu yra labai lengva. Pirmiausia gali paskaityti pradžiamokslį. Po to jau gali bandyti važiuoti. Jokių ypatingų žinių ar instrukcijų tam nereikia – kūnas netrukus išmoks laikyti pusiasvyra, tik duok jam šiek tiek laiko ir pratimų.

Kaip nuimti vienračio švaistiklius?

Vienračio švaistikliams nuimti yra specialūs raktai - dvieju varžtų mazgai,- kuriuos galima įsigyti dvaračių parduotuvėse. Švaistiklio nuėmikliai būna kvadratinėms ašims (pvz., kaip QU-AX Luxus), krumplinėms ISIS (Octalink) ašims (pvz., kaip QU-AX Cross, QX Series, Kris Holm) arba universalūs, tinkantys ir vienoms, ir kitoms.

Тurint raktą, pirmiausia reikia išsukti varžtą, kurio švaistiklis yra prisuktas prie stebulės ašies ir į jo vietą įsukti švaistiklių nuėmiklį. Švaistiklio nuėmiklio centre yra varžas, kurį įsukant stumiama ašis ir švaistiklis nuo jos numaunamas.

Švaistiklius geriau nuimti neišėmus rato iš rėmo. Jeigu rėmas yra aliumininis (Kris Holm, QU-AX QX Series), grąžinant ratą į rėmą patartina patikrinti ar pakankamai liko klijų ant varžtų, kurie per lengvai įsukti gali važiuojant atsiveržti. Jeigu klijai nutrupėjo, reikia iš naujo patepti.

Švaistiklio be didelio reikalo nuiminėti nereikia, nes taip dyla jungtis su ašimi ir ilgainiui švaistiklis ims klibėti. Jeigu pradėjo dilti padanga tipinėse vietose, verčiau išleidus orą pasukti padangą, negu perstatyti švaistiklius.

Kaip surinkti vienratį?

Vienratis iš gamintojo atkeliauja pusiau surinktas dėžėje. Jį surinkti labai lengva turint įrankius, pvz., sulankstomą dviračio raktų rinkinį (verta turėti).

Vienračio komplektą dėžėje paprastai sudaro:

Pirmiausia reikėtų prisukti ratą prie rėmo. Svarbiausia nesupainioti pusių ir įdėti ratą taip, kaip rėmo dešinėje pusėje būtų dešinysis švaistiklis (žymimas R), o kairėje – kairysis (žymimas L). Ratas prie rėmo prisukamas varžtu su 10 mm veržle, todėl reikia turėti 10 mm veržlinį raktą. Jeigu rėmas aliumininis, pvz., Kris Holm, yra tik varžtas, kuriam prisukti reikia 6 mm šešiakampio (dviratinio) rakto. Varžtus reikia prisukti tik tiek, kad neatsisuktų, ir neveržti tiek, kad dėl suspaustų guolių nesisuktų ratas.

Toliau geriausia prisukti pedalus. Čia taip pat yra svarbu dešinį pedalą (žymimas R) sukti į dešinį švaistiklį ir kairįjį pedalą (žymimas L) į kairįjį švaistiklį. Pedalai yra prisukami 15 mm veržliniu raktu. Pedalus reikia prisukti kuo stipriau, kad neatsisuktų stabdant ar minant atgal, todėl geriau turėti ilgą raktą.

Galiausiai reikia įkišti balnavamzdį į rėmą ir priveržti jį spaustuku. Jeigu spaustukas yra su integruotu varžtu ir rankena, įrankių nereikia. Jeigu spaustukas su dviratiniais varžtais, reikia 5 mm šešiakampio rakto.

Na ir kaip taisyklė reikia pripūsti padangą, kuri nebūna tinkamai pripūsta.

Kokio dydžio vienračio man reikia?

Pasirenkant vienračio rato dydį du svarbiausi veiksniai yra:

Mažiems vaikams yra gaminami vienračiais su mažais 12" ratais, o suaugę aukšti žmonės dažniausiai renkasi 24" ir didesnius ratus, nebent važiavimo stilius reikalauja 20" rato. Reikia turėti mintyje, kad mažesniu ratu yra lengviau išmokti važiuoti, todėl populiariausi mokomieji vienračiai turi 20" ratus. Kojų ilgis gali riboti vienračio pasirinkimą, nes kartais ir patrumpinus balnavamzdį vienratis gali būti per didelis, arba pakeitus komplektuojamą balnavamzdį į ilgesnį vienratis gali būti per mažas. Galima pasimatuoti kojų ilgį (nuo žemės iki kirkšnies stipriai į tarpukojį įremus, pvz., knygą) ir pasitikrinti kokio dydžio ratai tinka.

Turint polinkį į triukus (freestyle, street/trials, hockey) greičiausiai reikėtų svarstyti 20" vienratį, net ir esant aukšto ūgio. Tačiau esama gyvų pavyzdžių, kai vienratininkai važinėję didesniais ratais be vargo atlieka sudėtingus triukus 24" vienračiais.

Jeigu labiau domina važinėti didesnius atstumus ir ne tik gerais keliais, bet ir miško takais, per žolę, purvą ar sniegą, ne tik lygumose, bet ir kalnuose (muni) reikėtų rinktis iš 24-29" rato dydžio vienračių. 24" ratas yra patvaresnis ir su 3" padanga yra pakankamai didelis, lengvas ir labai minkštas, gerai sugeria kelio nelygumus ir tinka šuoliams. 29" ratas yra silpnesnis, bet lengvesnis ir greitesnis, todėl labiau tinka važiuoti mažiau sudėtingomis trasomis ir kur reikalingas didesnis greitis.

Tuomet, kai reikia greitai įveikti didelius atstumus, pvz., važinėjant į darbą, po miestą su reikalais ar keliaujant (road, commuting, touring), rekomenduojamas didelis vienračio ratas 28-36". 28" ar 29" ratas yra patogus, pigus ir populiarus (622/700c ratlankis kaip daugelio miesto dviračių), bet pakankamai greitas. 36" ratas yra retas, tačiau gerokai greitesnis.

Kokiu greičiu galima važiuoti vienračiu?

Greitis, kuriuo galima ilgai važiuoti vienračiu lyguma, priklauso daugiausia nuo rato dydžio ir švaistiklių ilgio. Vienračio be pavarų švaistikliai yra priveržti prie rato ašies, todėl vieną kartą apsukus švaistiklius ratas apsisuka lygiai vieną kartą. Vienračio švaistikliai paprastai būna trumpesni negu dviračio (160-175 mm), o tikriausiai populiariausias ilgis yra 114-127 mm (4,5-5"), todėl vienračiu pedalus galima sukti daug greičiau negu dviračiu. Jeigu dviračiu rekomenduojama sukti 90 aps./min., tai vienračiu tikrai be vargo galima sukti 100 aps./min., nes dėl mažos pavaros vienračio pedalams sukti reikia mažai jėgos.

Minant vienračio pedalus 100 aps./min. (normalu), važiavimo greitis būtų vidutiniškai 2-3 kartus didesnis už ėjimą pėščiomis arba panašus į bėgimą ristele:

Rato dydis Skersmuo Greitis 
20"508 mm9.6 km/h
24"610 mm11.5 km/h
26"660 mm12.4 km/h
700c700 mm13.2 km/h
29"737 mm13.9 km/h
36"914 mm17.2 km/h

Tačiau vienračiu įmanoma važiuoti ir gerokai greičiau. Per varzybas sportininkai 24" dydzio ratu vaziuoja 10 km distancija vidutiniu greiciu, kuris virsija 20 km/h greiti, o rekordinis greitis virsija 25 km/h. Vienratininkai teigia, kad 36" ratu galima ilga laika vaziuoti (keliauti) didesniu kaip 20 km/h greiciu.

Kur įsigyti vienratį?

Vienratį įsigyti gali padėti klubas „Unike“. Dar vienratį galima įsigyti šalies parduotuvėse, o taip pat užsienio Interneto parduotuvėse. Daugiau informacijos rasi tam skirtame svetainės skyriuje arba susisiekęs su „Unike“ el. paštu info@unike.org.

Ką daryti kai atsisuka vienračio pedalai?

Važiavimas vienračiu yra varymas ir stabdymas vienu metu kojomis sukant pedalus. Pedalų sriegis yra padarytas taip, kad sukant pedalus į priekį pedalas butų veržiamas prie švaistiklio. Tačiau važiuojant vienračiu tenka stabdyti ir keisti važiavimo greitį sukant pedalus atgal, ir tada pedalai yra linkę atsisukti.

Nusipirkus vienratį tenka pačiam priveržti ratą prie rėmo. Kadangi nepatyrusiai akiai abi rato pusės atrodo vienodos, dažnai ratas prisukamas prie rėmo atvirkščiai ir kairysis pedalas su švaistikliu atsiduria dešinėje pusėje, o dešinysis – kairėje. Taip atsitikus pedalai anksčiau ar vėliau tikrai atsisuks, o atsisukę gali sugadinti savo ir švaistiklių sriegį. Jeigu pedalas atsisuko, visu pirma reikia patikrinti, ar nepadarei šios klaidos. Patikrinti lengva, kairysis švaistiklis vidinėje pusėje dažniausiai yra pažymėtas raide L (left), o dešinysis R (right).

Jeigu ratas įveržtas teisingai ir pedalo bei švaistiklio sriegiai yra nepažeisti, tereikia gerai privežti pedalą prie švaistiklio, prieš tai sutepus sriegį tirštu tepalu, kad neužrūdytų ir, reikalui esant, galima būtų atsukti. Pedalas kaip ir švaistiklis yra arba kairysis (L), arba dešinysis (R), ir jų negalima sukeisti. Dešinysis pedalas prisukamas įprastai, laikrodžio rodyklės arba pedalų sukimo į priekį kryptimi, tačiau kairysis pedalas yra prisukamas į priešingą pusę! Jeigu sriegis nesugadintas, pedalą gali veržti ilgu raktu kiek turi jėgų – vargu ar prasuksi nepataisomai.